Patikimas sukibimas su kelio danga.
Padangos protektoriaus kontakto su kelio danga plotas yra ne didesnis už delną, bet nuo šio plotelio priklauso automobilio valdymas kelyje. Sukibimas su keliu, savo ruožtu, priklauso nuo kelio dangos tipo ir kokybės, padangų kokybės, protektoriaus piešinio ir padangų susidėvėjimo laipsnio.
Centrinis protektoriaus griovelis – tai platus kanalas, einantis per automobilio padangos protektoriaus vidurį. Jei padangos dygliuotos, tai atskirų ratų dyglių skaičius neturi skirtis daugiau nei 5%. Slydimo per tirpstantį sniegą ir vandenį (akvaplaniravimo) efektui didžiausią įtaką turi judėjimo greitis, padangų modelis, plotis ir susidėvėjimo lygis.
Rekomenduojamas ne mažesnis nei 4 mm vasarinių padangų protektoriaus piešinio gylis ir ne nei 6 mm žieminių padangų protektoriaus piešinio gylis.
Mažiau susidėvėjusias padangas montuokite automobilio gale!
Skirtingų ratų padangos susidėvi nevienodai. Jei priekinių ir galinių padangų laipsnis labai skiriasi (netgi tuo atveju, jei abejų nusidėvėjimas atitinka minimalius protektoriaus piešinio gylio reikalavimus), mažiau susidėvėjusias padangas reiktų montuoti ant galinių ratų.
Paaiškinsime kodėl:
• jei galinių ratų sukibimas su kelio danga bus prastesnis, nei priekinių, tai automobilio galą gali „užnešti“ (ypač žiemos metu). Dėl to automobilis gali tapti nevaldomas;
• automobilio stabdžiai yra sureguliuoti taip, kad pirmieji ima stabdyti priekiniai ratai. Tai neleidžia galiniams ratams slysti kelio danga. Jei galinių ratų sukibimas su kelio danga bus blogesnis, nei priekinių ratų sukibimas, stabdant galiniai ratai gali per anksti užsiblokuoti. Blogiausiu atveju automobilis gali imti suktis aplink savo ašį;
• Galiniams ratams praradus sukibimą su kelio danga, neįmanoma nuspėti, į kurią pusę ir kaip stipriai ims „nešti galą“. Jei sukibimą praranda priekiniai ratai, automobilis elgiasi kiek logiškiau: automobilis, nors ir lėčiau, bet tebejuda pirmyn, o vairuotojas turi laiko pajusti, į kurią pusę nešamas automobilis ir gali teisingai įvertinti susiklosčiusią situaciją.
Kokia slėgio padangose įtaka?
Žemas slėgis padangose pablogina automobilio judėjimą ir valdymą ekstremaliose situacijose:
Žemas slėgis padangose pablogina automobilio judėjimą ir valdymą ekstremaliose situacijose:
• automobilis netenka stabilumo;
• padidėja kuro sąnaudos;
• greičiau susidėvi padangos;
• ypatingose situacijose automobilis gali tapti nevaldomas.
Nominalus slėgio padangose lygis nurodomas automobilio techniniame pase arba eksploatavimo žinyne. Bet kurioje padangoje neleistinas didesnis nei 20 % slėgio sumažėjimas lyginant su nominaliu slėgiu, nurodytu gamintojo rekomendacijose.
Vairavimo maniera – tik atsižvelgiant į padangų būklę!
Vairavimo būdą reikėtų rinktis atsižvelgiant į padangų būklę: kuo labiau susidėvėjusios padangos, tuo • vairavimo būdas turėtų būti ramesnis; • tuo didesnė akvaplaniravimo grėsmė važiuojant vandeniu ar tirpstančiu sniegu padengtu keliu; • tuo ilgesnis stabdymo kelias; • tuo didesnio atstumo vertėtų laikytis. Žieminės padangos būtinos nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos. Dygliuotas žiemines padangas galima naudoti nuo lapkričio 1-osios iki kovo 31-osios ir dar kurį laiką po šv. Velykų.
Kuo sunkesnis automobilis, tuo geresnis sukibimas.
Vairavimo maniera – tik atsižvelgiant į padangų būklę!
Vairavimo būdą reikėtų rinktis atsižvelgiant į padangų būklę: kuo labiau susidėvėjusios padangos, tuo • vairavimo būdas turėtų būti ramesnis; • tuo didesnė akvaplaniravimo grėsmė važiuojant vandeniu ar tirpstančiu sniegu padengtu keliu; • tuo ilgesnis stabdymo kelias; • tuo didesnio atstumo vertėtų laikytis. Žieminės padangos būtinos nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos. Dygliuotas žiemines padangas galima naudoti nuo lapkričio 1-osios iki kovo 31-osios ir dar kurį laiką po šv. Velykų.
Kuo sunkesnis automobilis, tuo geresnis sukibimas.